Maisto produktų derinimas

Kaip derinti maisto produktus „Daugiau kaip 50 metų, sugaištų sveikų ir ligonių, silpnų ir stiprių, senų ir jaunų mitybos klausimų sprendimui, parodė, kad, pradėjus taisyklingai maitintis, sparčiai gerėja sveikata, nes tokiu būdu palengvinama virškinimo organų veikla”.(H.Šeltonas „Taisyklingas maisto produktų derinimas”)

1. ,,BALTYMINĮ IR KRAKMOLINĮ MAISTĄ VALGYKITE SKIRTINGU LAIKU”. (Baltyminis maistas: mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, varškė, sūris, pienas, riešutai. Krakmolinis maistas: duona ir visi produktai iš miltų, kosės, bulvės.) Gamtiniai baltymų, riebalų ir krakmolų deriniai (pavyzdžiui, pienas, kruopos, grietinėlė, duona) nesunkiai virškinami, bet negalimi atsitiktiniai deriniai: duona-mėsa, duona-kiaušiniai, košė-kiaušiniai, bulvės-mėsa, košė-pienas, duona-kumpis ir t.t. Skrandis skirtingai reaguoja į krakmolinį ir baltyminį maistą. Pirmosios baltymų ir krakmolų virškinimo stadijos vyksta tarsi priešingose terpėse: vienas maistas reikalauja šarmų terpės (dažniausiai seilių ptialino), o kitas -rūgščios terpės (pepsino ir panašių fermentų). Jeigu skrandis gauna nedaug maisto, jis dar gali atskirai virškinti baltymus ir krakmolą, o jeigu maisto daug ir jis mišrus – dešros, dešrelės, kotletai ir t.t. – normalus virškinimas labai apsunkinamas, nes baltymai virškinami žemutinėje skrandžio dalyje, kur yra liaukos, išskiriančios pepsiną ir kt.), o krakmolai – viršutinėje (kur virškinamas maistas su seilėmis). „Gamta niekada negamina sendvičių!” Anglai, kuriuos Šeltonas giria už ištikimybę ilgaamžėms mitybos tradicijoms, visada iš pradžių valgo mėsą, o tik paskui o pudingą. Taigi mėsą, kiaušinius, sūrį, varškę, riešutus visada reikia valgyti pirma, o po kurio laiko – krakmolinį maistą, jeigu dėl kokių priežasčių negalima tuo metu visai atsisakyti krakmolo.

2. “SKIRTINGU LAIKU VALGYKITE BALTYMINĮ MAISTĄ IR RUGŠTIS”. Kartu su baltymais vartojamos citrinų, greipfrutų, apelsinų ar pomidorų sultys, actas ir kitokios rūgštys trukdo skrandžiui virškinti (anksčiau manyta priešingai), erzina jį, ardo pepsiną, pradeda pūti maistas. Todėl negalima valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius ir t.t. su salotomis, jeigu jose yra citrinos rūgšties, acto ar majonezo. Alkoholis kartu su baltymais irgi labai žalingas: alkoholio veikiamas pepsinas greitai sukreši. Išimtį galima padaryti tik sūriui ir riešutams, nes juose yra pakankamai riebalų, kurie sulėtina irimo procesus.

3. ,,VIENU METU VALGYTI TIK VIENOS RŪŠIES BALTYMUS”. Neleistini tokie deriniai: mėsa-pienas, pienas-kiaušiniai, mėsa-sūris, mėsa-riešutai ir t.t. Pavyzdžiui, skrandžio sultys, kurios virškina pieną, išsiskiria paskutinę to proceso valandą, o mėsą – pirmą. Jos turi „pasikeisti”, kad galėtų suvirškinti į skrandį patekusį baltyminį maistą (o dėl to organizmas netenka daug energijos). Tačiau tai nereiškia, kad vienu metu negalima valgyti dviejų rūšių mėsos ar dviejų rūšių riešutų: šiuo atveju normalus virškinimas nesutriks.

4. ,,SKIRTINGU LAIKU VALGYKITE KRAKMOLINĮ MAISTĄ IR RŪGŠTIS„. Kuo daugiau padirbėta seilėmis, tuo lengviau skrandžio ir kasos sultims. Oksalo rūgštis, atskiesta proporcija 1:10.000, ar 1-2 arbatiniai šaukšteliai acto visiškai sustabdo ptialino veikimą, nutraukia seilinį virškinimą. Pomidorų, uogų, citrusinių, visų rūgščiųjų vaisių rūgštys taip pat gali nutraukti krakmolo virškinimą. Todėl ir kenksmingi tokie deriniai: košė ir rūgštūs vaisiai, bulvės ir duona, salotos su majonezu ir kitais rūgščiais prieskoniais.

5. „BALTYMINĮ IR KRAKMOLINĮ MAISTĄ VALGYKITE SU CUKRUMI SKIRTINGU LAIKU”. Cukrus stabdo skrandžio sulčių sekreciją. Cukrus nevirškinamas skrandyje, pasisavinamas žarnyne. Jeigu cukrus valgomas atskirai, jis neužsibūna skrandyje, greit pereina į žarnyną; o jeigu jis valgomas su baltymais ar krakmolu, tai jie ilgam lieka skrandyje, ir maistas labai greit pradeda rūgti. Atsiraugėjimas rūgštimi, rėmuo – rūgimo įrodymai. Vadinasi, vienu metu kenksminga valgyti košę ir cukrų; duoną ir razinas, saldžius vaisius, džemus; sausainius ir pieną, ir t.t. Reikia vengti desertų, kuriuose beveik visada yra cukraus, saldžių vaisių, grietinėlės, pieno, kiaušinių (virškinimas užtrunka kelias valandas).

6. ,,RIEBALŲ NEREKOMENDUOJAMA VARTOTI SU JOKIU BALTYMINIU MAISTU„. Kartu su riebalais baltyminio maisto virškinimas sulėtėja mažiausiai dviem valandomis. Nemalonias pasekmes po riebios ir keptos mėsos valgymo galima sušvelninti valgant tokią mėsą su gausiu žalių daržovių ar žalumynų kiekiu. Štai, beje, ir visi pagrindiniai produktų derinamumo dėsniai, kuriuos suformulavo Šeltonas. tačiau svarbu (net labai) pridurti prie jų dar kelis praktinius patarimus. 1. Atšaldyti gėrimai, ledai ir kita kenksmingi tuo, kad jie sulėtina ir net nutraukia pepsino veikimą. 2. Duona su sviestu – geras derinys, vadinasi, ir košės ar bulvės – su bet kokiais riebalais. 3. Pieną reikia gerti atskirai nuo bet kokio maisto. 4. Žiediniai kopūstai, morkos, burokėliai, aguročiai ir kitos daržovės, kuriose yra krakmolo, gerai derinasi su bet kokiu krakmoliniu maistu (kaip priedas prie jo). 5. Melionai ir arbūzai valgomi atskirai nuo bet kokio maisto. Tai pasakytina ir apie vaisius, kurie turi būti valgomi ne vėliau kaip 20-30 minučių iki valgymo (pusryčių, pietų), ir niekada o kai skrandis sotus. Vaisiai virškinami žarnyne, todėl skrandyje jie užsibūna tik labai trumpai. Kas tai supras, niekada desertui nepaliks obuolio ar kokio nors kito vaisiaus: nereikia ypatingos vaizduotės, kad suprastum, kaip jie, rūgdami skrandyje, paverčia visą jo turinį pūvančia mase.Sultys geriamos 30 minučių iki valgio. Atidžiai skaitant knygą „Taisyklingas maisto produktų derinimas”, galima pastebėti, kad visi deriniai tarsi vertinami penkių balų sistema. Kai kuriems jų Šeltonas taria griežtą „ne”. Tačiau produktų pasaulis ir jų geografija nepaprastai įvairūs, todėl yra derinių, kurie verti „trejeto” (valgykite, bet ne per daug ir ne per dažnai). Pavyzdžiui, prie tokių galima priskirti baltymus ir krakmolines daržoves arba sūrį ir sviestą (bet saikingai!). Ryžtingai pasisakant prieš duoną su mėsa, logiškai leistinas derinys gali būti duona su sūriu, nes pastarasis turi daug riebalų, o bet kokie riebalai derinasi su krakmoliniais produktais. Žodžiu, tai mažesnė „nuodėmė”. PUSRYČIAI · Prieš pusvalandį iki pusryčių suvalgykite obuolį ar morką. · Iš pradžių geriama arbata, vėliau valgomas pagrindinis patiekalas (be uogų ar cukraus). · Kiaušinis valgomas be druskos ar majonezo. · Geriausias valgis – daržovių mišrainė arba varškė su razinomis. · Jei norisi kavos; išgerkite ją ne prie stalo, o bent valandą vėliau (tada galima ir su pyragaičiu). PIETŪS · Prieš juos suvalgykite kokią nors daržovę ar neprinokusį bananą. · Mineralinis vanduo arba sultys geriamos tuoj pat atsisėdus prie stalo. · Jei yra bulvių garnyras, valgoma be duonos (taip pat ir plovas). Idealus derinys – mėsa su šviežiomis daržovėmis. · Suvalgius bifšteksą ar karbonadą netinka papildomai suvalgyti, pavyzdžiui, virtinukų – miltai užpildo žarnyną, nesiderina su mėsa. · Jokio kompoto po valgio! VAKARIENĖ · Prieš valandą ar dvi išgerkite sulčių ar rūgpienio. · Prieš valgydami košę (blynelius, pieniškas dešreles) išgerkite karštos arbatos. Jei viską užpilsite arbata, maistas skrandyje ims rūgti. · Pieno venkite – jis geriamas atskirai.