Blauzdų treniruotė

Blauzdos raumenys, panašiai kaip pečių ir pilvo raumenys, lemia estetinę kūno išvaizdą. Gerai išvystytos blauzdos asocijuojasi su kūno idealu. Didžiuliai deltiniai raumenys, gerai išvystyti pilvo raumenys ir galingos blauzdos – tai graikų skulptorių idealas.

Blauzdos raumenys gaubia abu blauzdos, kaulus. Raumenys dalijami į tris grupes : priekinę, užpakalinę ir šoninę. Geriausiai matomi dvilypis ir plekšninis raumenys, išsidėstę užpakalinėje blauzdos dalyje. Tačiau jokiu būdu negalima užmiršti ir priekinėje bei šoninėje grupėse esančių raumenų, kurių pagrindiniai yra keli: priekinis blauzdos raumuo ir šeiviniai raumenys.

Manoma, kad blauzdos apimtis turi būti lygi žasto raumenų (dvigalvio ir trigalvio žasto raumenų) apimčiai. Jei taip nėra – reikia skirti daugiau dėmesio blauzdų treniruotėms.

Blauzdos raumenys yra vieni sunkiausiai vystomų raumenų grupių visame kūne. Pastangos, kurias skiriame blauzdos treniravimui, duoda nedideli efektą, palyginus su rezultatu, kurį galėtume pasiekti taip pat intensyviai treniruojant bet kurią kitą kūno dalį. Tokį blauzdos raumenų „užsispyrimą“ lemia keli faktoriai.

Pirmiausia, blauzdos raumenys yra apkraunami kasdieniniame gyvenime (ėjimas, bėgimas, paprasčiausias kūno laikymas). Kitas faktorius — temperatūra blauzdos raumenyse yra žemesnė nei kituose raumenyse. Tai apsprendžia mažesnė kraujo cirkuliacija blauzdoje (dėl gravitacinės jėgos poveikio kraujui). Dėl mažesnės temperatūros ir mažesnės kraujo cirkuliacijos blauzdos raumenų augimo procesas yra lėtesnis nei kitų kūno raumenų. Dažnai blauzdos raumenys sunkiai vystosi dėl neteisingos treniruotės. Šių raumenų vystyme svarbiausia yra visus pratimus atlikti kuo didesne amplitude. Svarbu ir pakartojimų skaičius. Nors, kai kurių autorių nuomone, blauzdos raumenims, kaip ir kitiems raumenims, užtenka 6-8 arba 8-12 pakartojimų, tačiau dauguma trenerių mano, kad pakartojimų skaičius blauzdą vystančiuose pratimuose turi būti didesnis nei 8-12.

Tai grindžiama tuo, kad blauzdai vystyti skirtuose pratimuose judesio amplitudė yra nedidelė, serija trunka trumpesnį laiką nei atliekant pratimus kitoms raumenų grupėms. Vystant raumenų skaidulas, apkrovos laikas turi nemažą reikšmę. Žinoma, kad daugelio žmonių blauzdos raumenyse lėtųjų raumenų skaidulų yra daugiau nei greitųjų. Lėtųjų raumenų skaidulų suaktyvinimui reikalinga ilgiau trunkanti apkrova nei greitųjų raumenų skaidulų suaktyvinimui. Būtina atminti, kad blauzdos apimtis priklauso ir nuo genetinių veiksnių. Kai kurie sportininkai iš prigimties turi dideles blauzdas. Deja, tokių atletų yra labai mažai. Daugelis turi daug ir sunkiai treniruotis.

Verta prisiminti Arnoldo Schwarzeneggerio žodžius: „Išvystyti blauzdas įmanoma tik po 500 vai. trunkančių treniruočių. Reikia atlikti apie 660 treniruočių po 45 min. (treniruojantis 6 kartus per savaitę reikia daugiau kaip 2 metų, kad butų pasiekta 500 vai. suma“.

BENDRI PATARIMAI

  1. Paaukštinimas po kojomis, kai daromi pasistiebimai, turi būti pakankamai aukštas. Manoma, kad jo dydis turi būti ne mažesnis kaip pusės pėdos ilgio.

2.       2.      Avalynė, kuria avima, kai atliekami pratimai, turi būti elastinga.

  1. Pratimai turi būti atliekami laikant pėdas vieną arti kitos (10-15 cm). Jei pėdos yra statomos plačiau, judesio amplitudė sumažėja.
  2. Nepatartina daryti daug pratimų tiesiomis pėdomis (lygiagrečiomis viena kitai), kadangi tokia pėdų padėtis yra kai vaikštoma. Reikėtų atlikti daugiau pratimų pasukus pėdas į išorę ir į vidų. Jei pėdos pasuktos į išorę — didesnis krūvis tenka vidinei blauzdos raumenų daliai, o jei į vidų — išorinei. Kad būtų pasiektas maksimalus efektas, būtina daryti pratimus laikant pėdas visose minėtose padėtyse.

Blauzdų treniruotės daugeliui kultūristų yra didžiulė problema. Vieni atletai, vystydami blauzdas, daro po 20-30 pakartojimų, kiti mano, kad jas reikia treniruoti taip pat kaip ir kitas raumenų grupes. Dar kiti renkasi labai didelius svorius. Privalu suprasti, kad pagrindinė problema ne ta, kaip rasti sistemą, o tai, kas labiausiai tinka. Kiekvieno atleto raumenų struktūra yra skirtinga, todėl, kad būtų išvystytos visos raumenų skaidulos, reikalingos specifinės treniruočių sistemos. Treniruodamasis tik pagal vieną sistemą, atletas vysto tiktai tam tikrą raumenų skaidulų grupę.