Didmiesčių sporto klubai džiaugiasi 2014 m. sulaukę gausesnio klientų būrio ir surinkę daugiau pajamų. Manoma, kad Lietuvos sporto klubų rinka šiemet pasistiebė dešimtadaliu. Vis dėlto pagal tai, kokia dalis gyventojų yra sporto klubų nariai, Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo Vakarų Europos.
VŽ kalbinti sporto klubų vadovai tvirtina, kad 2014-ieji jiems buvo tikrai geri. Vidmantas Šiugždinis, didžiausią Lietuvoje sporto klubų tinklą „Impuls“ valdančios UAB „Impuls LTU“ direktorius, sako, kad įmonės apyvarta šiemet turėtų augti apie 10% – iki 32–33 mln. Lt.
Žydrūnas Savickas, UAB Savicko sporto klubo direktorius „Augimą lėmė šiemet atidarytas naujas sporto klubas Klaipėdoje. Pajamas teigiamai paveikė ir tai, kad visų savo sporto klubų lankytojus skatinome įsigyti ilgalaikę narystę“, – pasakoja jis. Žydrūnas Savickas, du sporto klubus sostinėje valdančios UAB Savicko sporto klubo direktorius, skaičiuoja, kad klientų skaičius ir pajamos pernai augo apie 15%. Geresnių rezultatų leido pasiekti tai, kad praėjusių metų pabaigoje įmonė atidarė antrą klubą.
„Be to, Vilniuje akivaizdžiai daugėja sportuojančių žmonių“, – teigia p. Savickas.
Kad vilniečiai daugiau dėmesio ima skirti sportui ir savo sveikatai, kalba ir Virginija Šležaitė, sporto klubą Vilniuje valdančios VšĮ „Victoria Gym sporto ir laisvalaikio centras“ vadovė.
Dėlioja planus
„Gal mažesniuose miestuose padėtis kitokia, tačiau Vilniuje žmonės tampa vis sąmoningesni ir investuoja į savo sveikatos stiprinimą. Mums šie metai ypač geri. Pajamos augo apie 8–10%“, – skaičiuoja ji. Tiek p. Savickas, tiek p. Šležaitė pabrėžia, jog geresnių rezultatų pasiekta nedidinant kainų.
Kitąmet sporto klubai tikisi tolesnio pajamų augimo. O „Impuls LTU“ planuoja ir plėtrą.
Šiuo metu penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose veikia 10 „Impuls“ sporto klubų. Iki 2015-ųjų pabaigos jų, planuojama, bus jau 15.
Nuo kitų metų vienas naujas „Impuls“ tinklo klubas atsiras Kaune. Skelbta, kad su Kauno „Hermio“ klubu pasirašyta ilgalaikė 15 metų nuomos sutartis, tad „Hermį“ Kaune pakeis „Impuls“. Pasirašytos ir dar dvi sutartys dėl sporto klubų nuomos Vilniuje. 2015 m. visuose „Impuls“ klubuose bus pereita prie ilgalaikės narystės. Planuojama, kad šis žingsnis su tinklo plėtra leis „Impuls LTU“ apyvartą 2015 m. padidinti apie 15%. VŽ kalbinti klubų vadovai sako, kad didžiausia jų koncentracija yra Vilniuje ir didmiesčiuose. Čia vyksta ir aktyviausia plėtra. O provincijoje sporto klubų labai trūksta, tačiau verslininkams ten investuoti neapsimoka, nes klubai neišsilaikytų.
„Savivaldybės galėtų prisidėti ir investuoti į klubų atidarymą su verslininkais, kad ir mažesniuose miesteliuose žmonėms atsirastų sąlygos sportuoti“, – mano p. Savickas.
Ne visiems įkandama
Ponas Šiugždinis skaičiuoja, kad Lietuvos sporto klubų rinka 2014 m. stiebėsi apie 10%, o kitąmet jos augimas gali siekti 10–15%.
„Daug priklausys nuo euro efekto ir nuo to, ar didės gyventojų pajamos“, – aiškina jis. Pasak jo, pagal sporto klubų narystę turinčių gyventojų procentą Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vakarų. Štai Skandinavijoje sporto klubo nariai yra 12–18% gyventojų, o Vilniuje – tik apie 5%, visoje Lietuvoje – vos 1,5%. Viena priežasčių, kodėl sportuojančių pas mus nedaug, – gana mažos gyventojų pajamos. Daliai žmonių net ir didmiesčiuose per brangu mokėti 200 Lt už mėnesio narystę.
„Jei ji kainuotų 120 Lt per mėnesį, sportuojančių tikrai būtų daugiau. Tačiau narystę pabrangina aukštos patalpų nuomos Vilniuje kainos, – išsinuomoti patalpas sporto klubui čia kainuoja tiek pat kiek Vokietijoje ir net brangiau nei Olandijoje“, – teigia p. Savickas.
Straipsnis gruodžio 8 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
